Šioje knygoje autorė nurodo skirtumą tarp etimologijos, kuri siekia suvokti žodžio struktūrą ir reikšmę, ir atskiro asmens kuriamos pseudoetimologijos, aiškinančios vieno ar kito žodžio kilmę. Ji taip pat atskleidžia įvairias klasifikavimo schemas ir apžvelgia lietuvių liaudies etimologijos studijas. Po to seka lietuvių kalbos etimologijos ir pseudoetimologijos tipų apžvalga. Knygoje parodoma, kad iš esmės fonetiniai procesai, susiję su liaudies etimologijos kūrimu, yra labai individualūs, dažnai atsitiktiniai ir nenuspėjami. Pseudoetimologijų kūrime XIX a. – XX a. pradžioje dalyvavo daugelis žymių Lietuvos kultūros veikėjų. Vienas iš pseudoetimologijos kūrėjų buvo Simonas Daukantas. Daugelį pseudoetimologijų grindė leksinė analogija. Knygoje aptariamas kontaminacijos būdas, kuris paprastai apibrėžiamas kaip nesąmoninga dviejų žodžių jungtis. Kabašinskaitė išskiria kontaminacijos tipus; ji nurodo tris kontaminacijos būdus būdingus lietuvių kalbai. Ji pažymi, kad priešingai kai kurioms kontaminacijos teorijoms, lietuviškose kontaminacijose neatsižvelgiama į pirminių žodžių ritminę struktūrą. Ši knyga pateikia labai įdomių faktų apie žodžių kilmės aiškinimo būdus ir lietuvių kalbos liaudies etimologiją. Tai vertinga pastanga surinkti ir sistemiškai perteikti duomenis apie žmogaus lingvistinį kūrybingumą.
Labai neženkliai palankstytas priekinio viršelio viršutinis kamputis.