Saja Kazys - Stulpininkas

Skaitytojų mėgstamas autorius naujoje knygoje tyrinėja tikrovę ir dabarties žmogų. Knygos stiliui nestinga šmaikštumo, siužetams išradingumo, bet jie prisipildo kur kas gilesnių prasmių nei ankstesnėje kūryboje. Dažnai autorius įpina Biblijos personažus, nevengdamas padiskutuoti net su Šventuoju raštu ir pačiu Visagaliu. Simboliai ir simboliniai vaizdai glaudžiai siejami su realybe. Intriguojantys pamąstymai turėtų sudominti it jauną, ir seną. K. Saja koncentruojasi ne į fantastinės idėjos ar siužeto kūrimą, jis vaizduoja žmogų. Būtent jis rūpi rašytojui, jo likimas ir kova su likimu, ydos ir šventas naivumas, santykis su Dievu ir pasauliu, su praeitim ir svajone, nesvarbu, senovės Palestinoje ar šiuolaikinėje Lietuvoje veikėjas gyvena. Fonas - taip, čia rasime ir lietuvių mitologinių personažų, ir pasakų veikėjų, ir juodojo žaibo, panašaus į mažą mirusią planetėlę (o kitiems - į niekingą arkliašūdį) paieškas, sapnai pinsis su tikrove, o alegorijos - su šiandieninėm aktualijom. Rašytojas ginčijasi su sutvėrėju, bet maištu tą pavadinti sunku: per daug pavargusi, nusivylusi lyrinių herojų siela, drąsos jose yra tik išrėkti "Už ką?", o paskui iškart susigūžti, nes "su dievu špygom nepasibadysi".