V. Dautarto kūrybos problematika bus, matyt, atsiradusi su socialiniu ir etiniu jo prozos jausmu, socialinės ir dorovinės teisybės troškuliu, rašytojo patirtu dar gimtajame Nemuno žvejų kaimelyje. "Senojo gluosnio pasaka" - tai daugiausia liūdnos, dramatiškos, kartais tragikomiškos istorijos apie žmones, kurie, anot Vaižganto, "taip pat norėjo laimės".