Kazakauskas Antanas - Medžioklė

Lietuva nuo seno garsėjo dideliais miškais, neįžengiamomis giriomis, kuriose veisėsi daugybė stumbrų, taurų, briedžių, elnių, šernų, lokių, lapių ir kitų žvėrių. Medžioklė - vienas seniausių lietuvių verslų. Pirmykštį žmogų ji maitino, rengė, teikė žaliavą darbo įrankių ir ginklų gamybai. Feodaliniai laikais medžioklė virto pagalbine ūkio šaka ir didikų pramoga. Nykstant žvėrims, imta intensyviau medžioti paukščius. XIV-XVII a. garsėjo paukščių medžioklės su prijaukintais sakalais. Buržuazijos valdymo metais faunos apsauga Lietuvoje buvo mažai rūpinamasi, plito brakonieriavimas. Ypač nukentėjo briedžiai, stirnos, šernai, kiaunės, ūdros - žvėrys, teikiantys daug mėsos ir brangius kailius. Po Antrojo pasaulinio karo įsteigti medžioklės draustiniai užėmė daugiau kaip tris šimtus tūkstančių hektarų. Juose greičiau negu kituose medžioklės plotuose pagausėjo briedžių, elnių, šernų, stirnų, kurtinių tetervinų, jerubių, kurapkų. Fotonuotraukos skaitytoją supažindins su Lietuvos miškais ir kitais medžioklės plotais ir jų gyventojais.