Griciūtė-Šverebienė Liepa - XVII–XVIII a. bažnytinės procesijos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

Savo naratyviu vaizdingumu bei ritualais bažnytinės procesijos buvo viena populiariausių pamaldumo formų. Be ypatingomis progomis rengiamų bei kasmetinių eisenų, jos dar vykdavo ir kiekvieną sekmadienį. Tad bažnytinės procesijos buvo neatskiriama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės gyvenimo dalis, atspindinti to meto visuomenės pasaulėžiūrą. Tačiau Lietuvos istoriografijoje bažnytinės procesijos iki šiol rimtesnio dėmesio nesusilaukė. Jos menkai tyrinėtos ir dailėtyros aspektu. Monografijoje, remiantis XVII-XVIII a. rašytiniais šaltiniais, aptariama LDK bažnytinių procesijų istorija ir meninis apipavidalinimas. Aptariamų procesijų geografinės ribos apima dviejų LDK vyskupijų – Vilniaus ir Žemaičių – teritorijas. Rašytiniai šaltiniai padėjo išsiaiškinti procesijų tipus, jų rengimo dinamiką ir jos kaitą XVII-XVIII a., nustatyti meninio procesijų apipavidalinimo principus ir jų priklausomybę nuo procesijos tipo bei kitų faktorių. Didžiausią knygoje panaudotų rašytinių šaltinių dalį sudaro bažnyčių inventoriai ir vizitacijų aktai. Juose rasta informacijos apie konkrečius procesijų reikmenis – jų kiekį, laikymo vietą, išvaizdą. Kartais nurodomi net įsigijimo metai ar aukotojų pavardės. Gerokai mažesnę rašytinių šaltinių grupę sudaro brolijų, bažnyčių ir vienuolynų pajamų bei išlaidų knygos. Jos teikia informacijos ne tik apie konkrečius daiktus, bet ir nurodo su jais susijusias išlaidas. Knygos prieduose publikuojami ypatingomis progomis vykusių iškilmių aprašymų vertimai į lietuvių kalbą, pateikiamos duomenų apie šaltiniuose minimus procesijų atributus lentelės.

Labai neženkliai užlinkęs galinio viršelio apatinis kamputis.