Šiaurės Žemaičiuose ant srauniosios Varduvos kranto stovi įpūdingas mūrinis Renavo dvaras, apsuptas didingo angliško stiliaus parko ir ūkinių statinių komplekso. Šis dvaras jau XIX a. garsėjo savo gražiai tvarkomais sodais ir daržais, baronų Ronne laikais atvykstantiems svetingai atsiverdavo ne tik dvaro rūmai, bet ir parkas su žvėrynu, kaip amžininkai liudija, demonstruojantys puikų savininkų skonį. Pavyzdinio Žemaitijos dvaro ūkinė ir kultūrinė veikla savaime teigiamai veikė aplinkinių valstiečių gyvenimą. Dvaro savininkai buvo svarbiausi parapijos koplyčių ir bažnyčių fundatoriai ir atskirų interjero elementų mecenatai. Šiuo metu Renavo dvare yra įsikūręs Mažeikių muziejus (direktorė Adelė Cholodinskienė), kuris kartu su Žemaičių akademija ir Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros institutu 1997 m. rugpjūčio 1-3 dienomis Renavo dvare organizavo vasaros akademiją, kur istorikai, lituanistai, dailėtyrininkai vietos visuomenei pristatė svarbiausius čia gyvenusius ir kūrusius asmenis, nušvietė dvaro architektūros ir istorijos bruožus, dvaro europinius ryšius, parapijos meno paminklus, aktyviųjų kunigų veiklą, žymiųjų renaviškių darbus. Vasaros akademija paskatino vietos muziejininkus, istorikus, kraštotyrininkus giliau pažvelgti į sukauptą medžiagą, padirbėti archyvuose ir muziejuose, surinkti naujos ikonografinės medžiagos. Visų čia įvardytų organizacijų ir vietos tyrinėtojų dėka atsirado ši gana informatyvi, rimtais tyrinėjimais pagrįsta Renavo monografija. Knyga gausiai iliustruota.