Už šią apsakymų knygą autoriui buvo skirta literatūrinė Vilniaus miesto premija. Čia Kunčinas beveik ištisai vaizdavo vieną socialinį sluoksnį. Tuos niekam neįsipareigojusius laisvamanius klajūnus, kurie nedirbo (todėl ir nekolaboravo), o tik gėrė, posmavo ir moteris kedeno. Meninių polinkių turintys žmonės be konkretaus užsiėmimo juda įprasta trajektorija: „Nuvažiavo, pastatė butelį, išgėrė, pritriukšmavo”. Iš autsaiderio žiūros taško visas pasaulis ir matomas autsaideriškai. Socialinis tipas, kaip toks, čia svarbiausia. Jis atskleistas puikiai, todėl Kunčiną galima drąsiai vadinti pirmuoju aistringu ir atlapaširdžiu Vilniaus menininkų bohemos bardu. Sakėsi rašąs apie plevėsas „didžiąja šio žodžio prasme”.
Labai neženkliai patrinti viršelio kampučiai.