Clark Imogen - Laiškai iš praeities

"– Tu juk supranti, Kara, kad kai pasakysiu tau tai, ką tu manai norinti sužinoti, bus viskas. Niekaip nebegalėsi to nežinoti, kad ir kaip smarkiai norėtum. Ar tikrai esi tam pasirengusi?" Karai vos per trisdešimt ir ji siuva nuotakoms vestuvines sukneles. Deja, jos pačios gyvenimas nė iš tolo neprimena pakilios šventės: tėvas serga Alzheimeriu ir Kara vienintelė gali juo pasirūpinti; motina mirė, kai jai buvo dveji, o vyresnysis brolis Maiklas paliko namus vos baigęs mokyklą. Tėvo ir brolio nesutarimai net po daugelio metų temdo santykius, todėl visa pagalba, kurios Kara pagaliau sulaukia iš brolio, – sutikimas nusamdyti tėvui slaugytoją.Atradusi laiko Kara užlipa į palėpę, į kurią vaikystėje tėvas griežtai drausdavo eiti. Tarp daugybės senų daiktų ji randa dulkėtą dėžę, o joje – šūsnį atvirlaiškių iš įvairiausių pasaulio kampelių... Kas ir kodėl penkiolika metų juos siuntė? Ar tai dėl jų buvo draudžiama įžengti į palėpę? Kara negali liautis apie tai galvojusi. Tačiau ko griebtis, jei vienintelis žmogus, galintis ką nors papasakoti, nebeatsimena net savo paties vardo? Kara supranta – lengva nebus, bet šįkart ji nepasiduos.