Ostrauskis Vygandas - Sušaudyta lemtis

Samantos ir Viktoro meilės istoriją galima įvardyti kaip nuostabiai sunkų gyvenimą, talpinusį aistrą ir išdavystę, altruizmą ir prakeiksmą, euforiją ir depresyvų liūdesį, atmiežtą alkoholiu, paleistuvyste, o vis tik pasibaigusią susikalbėjimo tyla. Šių dviejų žmonių meilės raida nuo paauglystės paikiojimų iki jausmo išgryninimo mirties akivaizdoje lemia tokius neįtikėtinus personažų psichologinius pokyčius, kokie gali aplankyti anaiptol ne kiekvieną. Tai lemta tik stiprios asmenybėms. Ištrauka: "Nuolat galvojo apie Samantą, ji niekaip neapleisdavo jo minčių, netgi tada, kai pailsęs norėdavo ją užmiršti, atsikratyti neįprastų įkyrių vizijų, ir kai vis tiek nepavykdavo, bandydavo prisiminti, kaip viskas prasidėjo. Ar tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, apie kurią nerimaudamas skaitė knygose ir galvojo: atsitiks jam kada nors taip, ar ne? (...) Nors dar nedidelę gyvenimo patirtį turėjo Viktoras, bet, žuvus Linui, kvailai nesidžiaugė: kažkas viduje jam kuždėjo, kad nebus lengviau, o gal - net dar sunkiau. Su mirusiuoju nepalenktyniausi, bet juk užgyja visos žaizdos: tuokiasi našliai ir našlės, ką jau kalbėti apie tuos, kuriuos mirtis išskyrė, nespėjus susituokti. Samanta kitokia - tai jau buvo suvokęs, todėl ir mylėjo ją, todėl ir abejonė dabar širdin įsiropštė - ar išblės jos atmintyje Linas? Sužinoję, kad Samanta laukiasi, Viktoras netgi apsidžiaugė - visai nuoširdžiai panoro auginti Lino vaiką. (...) Atrodė, ji nesinomi jo nuotykiais, draugystėmis, tačiau arba buvo kitaip, arba ji turėjo nuostabią intuiciją - vos Viktoras nutoldavo, Samanta, tarsi suuodusi grėsmę, pasistengdavo parodyti palankumą ir savo nepakartojama šypsena jį nuginkluodavo. (...) - Baisu, kai vyras sapne šnibžda kitos moters vardą, - tęsė Jovita. - Nesugebėjau jos iš ten pašalinti. Nežinau, gal yra tokių moterų, kurios įveikia save ar apsimeta įveikusios. Aš nesugebėjau. Per miegus dejuodavai - nei guodžiau, nei smerkiau. Net jos vardą išgirdusi. Praeis, galvojau.Tada dar nežinojau: kliedesiai ir yra didžiausia teisybė. Visą laiką jaučiau, kad Samanta yra tarp mūsų, nors niekada jos su tavimi nemačiau, niekada pokalbyje neištarei jos vardo. (...) Aš prisirišau prie neištikimybės. Tai irgi priklausomybė. Aš negaliu būti ištikima. Negaliu ir viskas. Nebūčiau ištikima vyrui, nes esu neištikima meilužiams. Vos pajuntu, kad seksas tampa įpročiu, pabėgu. Visada pabėgu pati. Manęs dar niekas nemetė. Viktoras? Sugrįžo kaip didelis po tų savo "vestuvių". Nosį nukabinęs grįžo".