Ši knyga - tai teisybės sakymo apie prievartos ir melo viešpatystę chrestomatija, be kurios negalės išsiversti visuomenės bei kultūros tyrinėtojai, analizuojantys XX a. antrosios pusės lietuvių inteligentijos kultūrinį ir dvasinį, pasyvų ir aktyvų, viešą ir slaptą pasipriešinimą totalitarizmui. Ji aktuali ir mūsų dabarčiai, ji skatina jau prasidėjusį mūsų visuomenės liberalėjimą, vadavimąsį iš sovietizuotų mąstymo stereotipų. Literatūrologinė jos dalis turės metodologinės įtakos ir mūsų humanitariniams mokslams.