Knyga apie gražiąsias venecijietes, kuriomis žavėjosi ne tik Casanova ir jų tėvynainiai, bet ir iš kitų kraštų atvykę keliautojai.
Jos svaigina Europą. Jos pavergia širdis. Vyrai kalba apie jas, svajoja apie jas, rašo apie jas. Jos tikros gražuolės: ant pakaušio susmeigtas kuodelis apsuka galvą Prokuratoriui, o krūties baltumas veda iš proto Jeaną Jacques Russeau ir Casanovą. Jos elegantiškai rengiasi ir moka meniškai pasidažyti; jos meistriškai žaidžia meilės žaidimus, ir visai nesvarbu, kas jos tokios: ištekėjusios ar vienuolės, kilmingo damos ar tarnaitės, - visos puikiai geba naudotis savo grožiu ir žavesiu, rengti šventes ir pasirinkti ištikimus "riterius", tuos "galantiškumo kankinius ir dailiosios lyties vergus", kaip juos vadina Goldoni. Jos viešpatauja visur: namuose ir rūmuose, Šv.Morkaus aikštėje, teatrų scenose ir vienuolynuose. Gražiosios venecijietės rūpinasi ne tik savo kūnu ir meilės reikalais - jos taip pat yra intelektualės ir menininkės, susidomėjusios Mokslu ir Idėjomis; tačiau jų elgesio laisvė ir polinkis rašyti kelia nerimą vyrams, ir jie išlieja savo neapykantą moterims kandžiuose pamfletuose. Bet tai netrukdo venecijietėms įžengti į literatūros akademijas ir dailininko dirbtuves, redaguoti laikraščius ir kovoti už teisę lavintis. Visą šimtmetį vyrų valdoma Venecija buvo "moterų miestas", kol Viešpataujančiosios žlugimas vėl grąžino venecijietes prie namų židinio. Elisabeth Ravoux-Rallo į savo pasakojimą įpina pačių moterų parašytų mažai žinomų tekstų.
Būklė-labai gera, bet patrintas ir įtrūkęs priekinio viršelio viršutinis kampas, patrintas priekinio viršelio ir nugarėlės viršus.