Romano “Vaizdas į rojų” pagrindinis veikėjas, vienišasis Elingas dabar patenka į naują aplinką. Po ištikusio kolapso jis pabunda psichiatrinės klinikos, vadinamos “poilsio namais”, kambaryje, kuriame gyvena vienišius, vardu Kjelis Bjarnė. Gimsta trapi dviejų keistuolių draugystė. Antroje knygos dalyje retrospektyvus žvilgsnis nukelia į Ispanijos kurortą, kur Elingas kartu su motina beviltiškai bando normaliai leisti atostogas. 1995 m. knyga buvo apdovanota norvegų literatūros Bragės vardo premija. Tai norvegiškas “Skrydžio virš gegutės lizdo” variantas. Elingui psichiatrinė klinika – nauja visuomenės miniatiūra, nauja mini Norvegija. Dideliam visų klinikos gyventojų džiaugsmui, pabaigoje jis, kaip ir būdinga socialdemokratui, tampa negailestingu visuomenės kritiku. Elingas nuolat susikuria sau naują įvaizdį, susitapatina su juo ir net pritaiko jam savo kalbą. Jis gali tapti meilužiu, turistu, “hamsunišku” rašytoju ar jūrų vilku, išmanančiu apie seksą ir moteris. Visi šie įvaizdžiai gerai atpažįstami iš norvegų mitologijos. Elingas prisigraibo svetimų gyvenimo alternatyvų, kurias žino iš knygų, laikraščių, televizijos, filmų ir reklamos. Įtampa romane susidaro tą akimirką, kai griūna Elingo įsikūnytasis įvaizdis, ir jis pats lieka stovėti be kalbos ir be žodžių...