Romanas „Dešimt minučių“ – daug daugiau nei tik papasakota istorija. Tai terapija paliktoms žmonoms, nusivylusioms merginoms, dėl geresnio darbo kovojančioms moterims, sutrikusioms vienišėms ir apskritai – mums visoms, tam tikru metu sušunkančioms: daugiau nebegaliu! Laimingas Kjaros gyvenimas vieną dieną subyra į šipulius: to, kas buvo svarbiausia ir dėl ko vertėjo gyventi, nebeliko. Kad Kjara išsikapstytų iš kasdienio liūdesio ir gilios sumaišties, psichologė jai pasiūlo išmėginti Rudolfo Štainerio žaidimą. Kjara suvokia neturinti ko prarasti – tad kodėl nepamėginus? Kiekvieną dieną bent dešimt minučių reikės veikti kažką naujo, niekada nedaryto. Visą mėnesį.
Tragikomiškų situacijų ir gilių įžvalgų gausus Chiaros Gamberale romanas „Dešimt minučių“ kalba apie pokyčių baimę ir jų būtinumą. O svarbiausia, įrodo, kad net po didelių sukrėtimų įmanoma atsitiesti – neskubant, minutė po minutės.
Buvo perlenktas vieno puslapio apatinis kampas.