Adomo Mickevičiaus „Vėlinės“ – spalvingas romantizmo kūrinys, originalia forma supinantis autobiografinius elementus, įsimylėjėlio ir kalinio išgyvenimus, antgamtines jėgas, mesianistinę pranašystę. Epinės dramos pavadinime minimos Vėlinės – senovės lietuvių, gudų, lenkų šventė, skirta atminti mirusiesiems („protėviams“). Būtent, pagoniškų papročių mistifikuotais aprašymais Mickevičius pradėjo rašyti „Vėlines“. Poemoje iškyla nelaimingas, dramatiškas herojus Gustavas, kuris bazilijonų celėje virsta kovotoju Konradu, savo vidine drama atspindinčiu visą tautos kančią, kuri siekia išsivaduoti iš carinės imperijos valdžios.
Truputį palankstytas titulinio lapo apatinis kamputis.