Egzotiškų pasakų šaknys siekia senovės ir viduramžių arabų, persų, indų, graikų, žydų ir turkų tautosaką bei literatūrą. Vienos pasakos yra savarankiškos, kitos – persipina siužetais bei veikėjais. Jų žanrai irgi įvairūs. Tai istoriniai pasakojimai, tragedijos, komedijos, poemos, erotinės istorijos, legendos. Šiandien gerai žinomos pasakos į rinktinę buvo įtrauktos gana skirtingu metu. Daug jų įkvėpė kitus autorius, taip pat buvo ne kartą ekranizuotos. Vakarų pasaulyje, ko gero, garsiausios yra pasakos apie Aladino lempą, Sindbado keliones bei Ali Baba ir keturiasdešimt plėšikų. Vienos istorijos privers juoktis iš kvailų veikėjų. Kitos sukels šiurpuliukus ar išspaus ašarą, o gal net sužadins aistrą. Trečios kvies pasinerti į nepaprastus nuotykius. Istorijos dvelkia rytietiška atmosfera, jose gyvena džinai, burtininkai, kerėtojai, princesės ir didvyriai, o teksto eilutėmis kalba išmintis ir tradicijos.
Buvusio savininko spaudas užklijuotas baltu lipduku.