O’Connor Barbara - Kaip pavogti šunį

Dar kartą perskaičiau taisyklių sąrašą ir pajutau, tarsi skilčiau pusiau. Viena mano pusė mąstė: „Džordžina, nedaryk šito. Vogti šuns tiesiog negalima“, kita – „Džordžina, tu tikrai keblioje padėtyje ir turi padaryti viską, kad iš jos išsikapstytum“. Mano vardas Džordžina, aš turiu mamą, jaunesnį brolį ir labai rimtų bėdų.
Nuo tada, kai tėtis mus paliko, mes su mama ir broliu gyvename automobilyje. Gal iš pirmo žvilgsnio tai ir atrodo romantiška, bet tikrai sunku atrodyti tvarkingai, kai tavo namai – pusė galinės sėdynės, o praustis turi degalinėje. Nuslėpti šią gėdą nuo geriausios draugės darosi vis sunkiau, o ir mokytojai skundžiasi dėl suprastėjusių pažymių. Nusprendžiau, kad toliau taip tęstis negali. Mums verkiant reikia pinigų. O kai pamačiau skelbimą, kuriame atradusiam dingusį šunį siūlo net 500 dolerių, man kilo tobula idėja. Tik pirma reikia rasti šunį, kurį būtų verta vogti.